Kai pravažiuodamas viena Vilniaus gatve pamatau iškabą „Superkame automobilius“, tai visada pagalvoju, kad ten ir mano dabartinė mašina galėjo būti supirkta, jeigu nebūčiau tinkamai suvaldęs savo mašinos. Pirmą kartą važiuojant sostinės gatvėmis teko patirti labai daug streso ir netikėtumų, dėl to automobiliu supirkimas negrėsė, ir į avariją nepatekau. Visgi, pasimokiau tikrai daug ko.
Kaip prisiparkuoti
Vienu metu apsistodavau pas seserį Vilniuje, kur prie jos kaip tik ir buvo ta vieta su užrašu – superkame automobilius. Tačiau bėda ta, kad ten būdavo labai maža automobilių stovėjimo aikštelė. Viskas būtų gerai, jeigu stovėtų tik supuvę „Passat“ seni automobiliai. Tačiau čia stovėdavo ir naujutėlaičiai „BMW“ ir visokios „Audi“ bei kitos prabangios mašinos. Žinote, kai esi jaunuolis iš kaimo, beveik nieko nemokantis, važiavęs tik savo kaimelio vieškeliais, tada ne taip ir smagu žaisti tokioje judrioje ir didelėje aikštelėje. Beveik norisi turėti tėvus čia tam, kad jie perimtų tavo sunkų darbą ir padarytų jį už tave – priparkuotų automobilį. Laimei, niekada niekam šono neįlenkiau, mašinos neužstačiau. Tačiau vieną kartą radau savo automobilį įlenktu šonu – kažkas kitas padarė už mane tai, ko aš pati labai bijojau.