Nukeliavę pas tetą Oną, jos vaikaičiai suprato, kad pateko į neeilinius pietus. Visos lekstes buvo kaip iš antikvariato, ir visa svetainė atrodė neįprastai. O ir patys pietūs buvo kaip labai iškilminga rūmų ceremonija. Teta Ona iš kažkur netgi buvo gavusi ir pasisamdžiusi liokajų, kas šiais laikais yra tikrai visiškai neįprasta. Taigi, tų pietų metu vaikai gavo ir pasidžiaugti nematytais valgiais, ir pamatyti, kad iš kiekvienos lekstes gali būti valdomas skirtingas maistas.
Starteris
Pirmiausiai, dar prieš prasidedant pietums, buvo patiektas starteris, arba, lietuviškiau – užkandis. Tai buvo tokio tipo užkandis, kokių vaikaičiai patys niekada negamindavo, nes, esą tai užima labai daug laiko, tačiau kartu jie labai mėgo, kai kas nors restorane to užsakydavo ar tiesiog pavaišindavo namuose kaip dabar. Tai buvo lėkštėje išdėliotos skrudinto batono riekelės. Lėkštė tam buvo paskirta speciali plokščiu dugnu ir lengva lyg koks inkstas. Joje greta buvo sudėti ir mažučiai indeliai, kuriuose puikavosi skirtingos užtepėlės. Tai tikrai idealus maistas, norint paskanautiprieš pradedant rimtus pietus, tačiau patiems gamintis užtepėles labai ilgai užtruktų.