Kai pravažiuodamas viena Vilniaus gatve pamatau iškabą „Superkame automobilius“, tai visada pagalvoju, kad ten ir mano dabartinė mašina galėjo būti supirkta, jeigu nebūčiau tinkamai suvaldęs savo mašinos. Pirmą kartą važiuojant sostinės gatvėmis teko patirti labai daug streso ir netikėtumų, dėl to automobiliu supirkimas negrėsė, ir į avariją nepatekau. Visgi, pasimokiau tikrai daug ko.
Kaip prisiparkuoti
Vienu metu apsistodavau pas seserį Vilniuje, kur prie jos kaip tik ir buvo ta vieta su užrašu – superkame automobilius. Tačiau bėda ta, kad ten būdavo labai maža automobilių stovėjimo aikštelė. Viskas būtų gerai, jeigu stovėtų tik supuvę „Passat“ seni automobiliai. Tačiau čia stovėdavo ir naujutėlaičiai „BMW“ ir visokios „Audi“ bei kitos prabangios mašinos. Žinote, kai esi jaunuolis iš kaimo, beveik nieko nemokantis, važiavęs tik savo kaimelio vieškeliais, tada ne taip ir smagu žaisti tokioje judrioje ir didelėje aikštelėje. Beveik norisi turėti tėvus čia tam, kad jie perimtų tavo sunkų darbą ir padarytų jį už tave – priparkuotų automobilį. Laimei, niekada niekam šono neįlenkiau, mašinos neužstačiau. Tačiau vieną kartą radau savo automobilį įlenktu šonu – kažkas kitas padarė už mane tai, ko aš pati labai bijojau.
Prisipažinsiu, tokios frustracijos jau seniai nebuvau pakėlusi. Brolį lenkiu beveik visose gyvenimo srityse, išskyrus vikrume, jis kaip jaunesnis visada kažkur vikriau sujuda. Tačiau kruopštumo reikalaujantys darbai, nepaisant to, vis tiek būna man geriau pasisekę. Taigi, grybų rinkimą ten, kur perka mišką, prilyginau kaip tik tiems kruopštiems darbams ir buvau tikra, kad man ir iš pirmo karto turėtų sektis puikiai. Kaip aš klydau, ir neįvertinau brolio sugebėjimų. Iš tiesų, su grybų rinkimu čia nutiko kiek kitaip, nes brolis dirbo tiesiog stulbinančiai greitai. Aš valandą vaikščiojau bergždžiai po mišką, pasijaučiau visai nevykėle, tarsi grįžo tas siaubingas jausmas iš mokyklos laikų, kai nesugebėdavau kažko padaryti, ką padarydavo kiti. Galų gale, brolis matydamas mano liūdnumą ir pasimetimą, jau ėmė pats sufleruoti, kur galėtų augti voveraitės, jas rasti, neskinti, ir pasakyti man, kur yra, kad ir aš bent kažką surinkčiau.
Šiuolaikinė mūsų krašto rinka, turint omenyje ne vien tik itin išsamią paklausą, tačiau be viso to ir pasiūlą, turėtų žavėti ne vien tik pačius piliečius, kurie individualia iniciatyva dalyvauja rinkoje – norime pabrėžti verslininkus – tačiau taip pat ir vartotojus. Siekiame akcentuoti, kad būtent įvairiausių pasiūlymų gausa ne vien tik skatina sveiką konkurenciją, tačiau be viso to ir motyvuoja piliečius siekti kaip tik įmanoma geresnių rezultatų, kovojant dėl įvairių pozicijų.